trandzinti

×trañdzinti, -ina, -ino (plg. l. tremędzić) tr. 1. kamantinėti, šokdinti: Ana trandzino vaiką, t. y. šankino J. Ans vagį trandzina J. Ans trandzina su poteriais, t. y. kalbina dideliai J. 2. tąsyti, tampyti: Ans pagavęs žydą trandzina, t. y. šoka visaip galuodamas, kad žydas ir nenorėtum šokti J.